Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 450 mln. planetos žmonių kenčia nuo psichikos sveikatos sutrikimų ir su jais glaudžiai susijusių fizinių negalavimų. Kas ketvirtoje pasaulio šeimoje vienas iš narių turi rimtų dvasinių problemų. Psichikos sutrikimai sudaro apie 12 proc. visų pasaulio ligų. (2).
Psichikos sveikata – tai geros savijautos pojūtis, emocinė ir dvasinė būsena, kuri leidžia žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve, išgyventi skausmą ir liūdesį. Psichikos sveikata – tai ne vien psichikos ligos ar sutrikimo nebuvimas. Gerą psichikos sveikatą rodo žmonių gebėjimas užmegzti ir palaikyti asmeninius santykius, įveikti sunkumus, išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam individui ir aplinkiniams, pačiam daryti sprendimus ir už uos atsakyti (1).
Gera psichikos sveikata leidžia individui patirti gyvenimo prasmę, padeda būti savimi ir bendrauti su kitais. Geros psichikos sveikatos individai sukuria gerą psichikos sveikatą turinčią bendruomenę ir visuomenę. Sveikos bendruomenės ir visuomenės pasižymi dideliu socialiniu kapitalu ir žemu socialinės patologijos lygiu, mažesniais savižudybių, prievartos ar kitokio destrukcinio elgesio, nukreipto į save ar į kitus, rodikliais. Geros psichikos sveikatos bendruomenė ar visuomenė tolerantiškesnė pažeidžiamoms gyventojų grupėms, jose didesnė socialinė integracija. Psichikos sveikata priklauso ne tik nuo individo asmeninių įgimtų ir įgytų savybių, bet ir nuo aplinkos veiksnių, pasireiškiančių tiek šeimoje, tiek gatvėje, mokykloje ar darbo vietoje. Asmens ir visuomenės psichikos sveikatą gali teigiamai ar neigiamai veikti visų lygių valdžios priimami sprendimai, visuomenės nuostatos (1).
Vaikų ir paauglių psichikos sveikata yra neatskiriama bendros vaikų sveikatos dalis (5). Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos išsaugojimas aktualus Lietuvoje, nes mūsų šalyje pastaruosius metus stebimas vaikų ir paauglių sergamumo psichikos ir elgesio sutrikimais didėjimas. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad prastą vaikų ir paauglių psichikos sveikatą lemia tokie veiksniai, kaip pažeisti socialiniai ryšiai su artimaisiais, nepalanki psichologinė ir socialinė aplinka, sunki socialinė padėtis, kuri glaudžiai susijusi ir su valstybės politika (6).
Viena iš dažniausiai pasitaikančių psichikos ligų yra depresija, kuri yra paplitusi tiek jaunimo, tiek suaugusiųjų žmonių tarpe.
Depresija – tai ne tik bloga nuotaika ar nusiminimas, tai kūno ir sielos liga, kuri diena iš dienos veikia mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Depresija gali susirgti kiekvienas – neturi reikšmės nei išsilavinimas, nei socialinė padėtis, nei lytis ar amžius.
Depresija – tai daugiau negu būti liūdnam ar jausti širdgėlą po netekties. Tai liga (kaip diabetas, aukštas kraujo spaudimas ar širdies liga), kuri diena po dienos veikia Jūsų mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną (3).
Depresiją gali sukelti staigus stresas, nelaimės, o kartais ji ištinka tada, kai gyvenimas klostosi gerai. Depresijos apimti žmonės netenka susidomėjimo tais dalykais, kurie anksčiau buvo malonūs. Jie nebegali prisiversti eiti į darbą, jaučiasi kalti ir nepilnaverčiai. Kartais kenčiantieji nuo depresijos ima galvoti apie mirtį ir savižudybę (4).
Pagrindiniai depresijos simptomai yra šie:
sumažėja domėjimasis gyvenimu ir sugebėjimas džiaugtis darbu, sportu, draugais;
jaučiamas nuolatinis liūdesys ir nerimas, slegia bloga nuotaika;
sunku prisiversti atlikti net menkus darbus;
nuolatos jaučiamas nuovargis, jėgų išsekimas;
tampama irzliu, išsiblaškiusiu;
atsiranda mąstymo, susikaupimo, atminties ar apsisprendimo problemų;
atsiranda miego sutrikimai: nemiga ar mieguistumas;
keičiasi apetitas, didėja ar mažėja svoris;
sumažėja seksualinis potraukis ar pasitenkinimas;
prarandamas pasitikėjimą savimi, imama vengti žmonių;
kyla nepagrįstas kaltės jausmas;
jaučiamasi blogiau tam tikru paros metu (dažniausiai rytais);
Kamuoja mintys apie mirtį ir savižudybę, gyvenimo beprasmiškumą.
Depresija nėra asmeninis trūkumas ar silpnybė. Tai yra liga. Ji pagydoma, tik reikia kreiptis pagalbos į specialistus. Labai dažnai žmonės nesikreipia pagalbos, nes nesupranta ligos simptomų, nedrįsta, kaltina save ar nežino, kad tai galima pagydyti.
Išskiriamos šios depresijos rūšys:
- Sezoninė depresija;
- Pogimdyminė depresija;
- Senyvo amžiaus žmonių depresija;
- Paauglystės depresija ir kt.
Paauglystės metai gali būti sudėtingi. Nors gali atrodyti natūralu, kad paaugliai maištauja, jų nuotaikos nuolat kinta, jie susideda su netinkamais draugais ar atsiskiria nuo šeimos, tėvams dažnai vertėtų atkreipti dėmesį į kai kurias paauglių elgesio apraiškas, kurios gali būti susiję su depresijos ženklais. Reikia stebėti, ar paaugliui ilgesnį laiką neatsiranda depresijos simptomų.
Depresija serga maždaug 8% paauglių. Statistiniai duomenys rodo, kad vaikai šiais laikais daug anksčiau suserga depresija. Tai reiškia, kad kuo anksčiau pasireiškia liga, tuo ilgesnė ir labiau chroniška yra problema. Tyrimai rodo, kad depresija dažnai išlieka, pasireiškia iš naujo ir liga sugrįžta suaugus ir, kad depresija paauglystėje gali lemti ir rimtesnes ligas vėliau.
Depresija jauniems žmonėms dažnai pasireiškia kartu su kitais psichiniais sutrikimais, tarp jų ir nerimas, negatyvus elgesys ar smurtavimas ir su fizinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas (7).
Depresija paauglystėje taip pat yra siejama su padidėjusia savižudiško elgesio rizika. Savižudybės yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis tarp 10 – 24 metų jaunuolių ir maždaug 7% sergančiųjų depresija jaunuolių mėgina nusižudyti.
Simptomai, kurie dažnai lydi depresiją paauglystėje, yra šie:
dažni migloti, nekonkretūs fiziniai skausmai, tokie, kaip galvos, raumenų, pilvo ar nuovargis;
dažnas pamokų praleidinėjimas ar blogi mokymosi rezultatai;
pokalbiai apie bėgimą iš namų arba mėginimas tai padaryti;
šauksmo, skundų, nepaaiškinamo irzlumo ar verkimo protrūkiai;
nuobodžiavimas;
susidomėjimo žaidimu su draugais trūkumas;
alkoholio ar kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas;
socialinė izoliacija, prastas bendravimas;
mirties baimė;
ypatingas jautrumas nesėkmei ar perdėta baimė būti atstumtam;
padidėjęs irzlumas, pyktis ar priešiškumas;
nutrūktgalviškas elgesys;
sunkumai dėl tarpusavio santykių (3).
Tėvai dažnai tampa šių įspėjamų ženklų liudininkais, tačiau, pastebėję juos, nesiima jokių veiksmų. Taip nutinka dažnai todėl, kad paaugliai dažniausiai slepia šiuos simptomus nuo savo tėvų arba tėvai tiesiog numoja į juos ranka ir mano, kad tai tiesiog paauglystės atributai ar nuotaikų kaita. Daugelis paauglių pergyvena šį periodą maištaudami, rengdamiesi juodais drabužiais arba iššaukiančiai šukuodamiesi plaukus. Tai gali suklaidinti tėvus ir nepriversti jų nė susimąstyti apie depresijos tikimybę. Be to, daugelis paauglių, tėvams prakalbus apie depresijos tikimybę, į tai reaguoja agresyviai (7).
Norint išvengti depresijos reikia sveikai maitintis, laikytis miego režimo, nepiknaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Naudinga yra susidaryti kiekvienai dienai dienotvarkę ir susiplanuoti malonų užsiėmimą. Didelę laiko dalį reikėtų skirti mėgstamai veiklai, fiziniam aktyvumui. Svarbiausia nevengti žmonių bendravimo, daugiau laiko praleisti su artimaisiais ir draugais. Savo problemas patariama aptarti su kitais, nes kalbėjimas apie problemą, savijautą padeda išspęsti susikaupusius rūpesčius.
Literatūros sąrašas:
- LR Seimo nutarimas dėl psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo X-1070, 2007 m.
- Neverauskienė, S. (2005). Depresijos, pasireiškiančios sergant epilepsija, prevencija ir gydymo galimybės. Nervų ir psichikos ligos, 3, 3-4
- Lapkauskienė, N. (2004). Psichikos sveikatos sutrikimai ir slaugos pagrindai. Vilnius: Vilniaus kolegija.
4. Valstybinis psichikos sveikatos centras, Nacionalinė sveikatos tarnyba (2012).
5. Swapnajaidupally, KavithaKiran V. Role of school in child’s mental health. International Journal of Multidisciplinary Research and Development. 2015;2(1):393-395
6. Zaborskis A, Makari J, Žemaitienė N. Lietuvos moksleivių psichologinė būsena. Biomedicina. 2002;2(2):107-12
7. Kalpokienė, V. (2005). Vaikų ir paauglių emociniai sutrikimai: įvertinimo sunkumai. Slauga. Mokslas ir praktika, 5, 7-8.