„Kiekvienas žmogus turi teisę į sveiką kūną, ramų protą, gyvenimą be streso, įtampos, į gyvenimą kupiną džiaugsmo ir laimės“.
Stresas – tai įtampos būsena ir kai kurių įvykių suvokimas, atsiliepimas į išorinių jėgų sukeltus nemalonius, nepalankius, grėsmingus įvykius – stresorius (1). Daugiau nei penktadaliui Europos Sąjungos valstybių narių darbuotojų kyla sveikatos sutrikimų, kuriuos sukelia stresas darbe (2). Stresas vienas iš rizikos veiksnių sveikatos sutrikdymui. Streso išvengti neįmanoma, tai yra viena iš būtinų gyvų organizmų funkcionavimo sąlygų. Teigiamai veikiantis stresas stimuliuoja, gali skatinti tobulėti, siekti gerų rezultatų, tikslų (3).
Laikui einant, streso sąvoka pasidarė platesnė nei anksčiau. Pradžioje ji buvo taikoma tik fizinių simptomų išraiškai, vėliau – išreiškiant ne tik fizinį, bet ir psichologinį poveikį. Taigi „stresas“ buvo pradėtas suprasti ne tik kaip reakcija į organizmui fiziškai kenksmingus, bet ir bet kokius įvykius, sukeliančius neigiamas emocines reakcijas. Net kai organizmui fiziškai kenksmingų veiksnių nėra, gali išsivystyti ir tada, . Įvykiai, sukeliantys stresą, gali neturėti tiesioginės grėsmės sveikatai, materialinei gerovei arba gyvybei, bet kenkti savigarbai, prestižui ir socialiniam statusui. Stresą keliantys įvykiai taip pat gali būti susiję su asmenybės fundamentaliomis emocijomis – kalte, gėda, skriauda ar pavydu (4).
Lengviausia stresą atpažinti iš tam tikrų subjektyvių, fiziologinių požymių, kuriuos visi esame patyrę. Tai gali būti stiprus susijaudinimas, kurio metu gausėja prakaitavimas, įsitempia raumenys, padažnėja kvėpavimas, džiūsta burna, dreba rankos, stipriai plaka širdis. Esame girdėję ir žinome, kad nuo raumenų įtampos ima skaudėti nugarą, galvą ir pečius. Išoriškai stresą galima pastebėti iš nerimo išraiškos, sulenktos nugaros, sugniaužtų rankų, pernelyg suspaustų žandikaulių, pikto žvilgsnio. Stresas gali būti atpažintas ir pagal kitas išraiškas: baimę, pyktį, nusiminimo ar depresyvią emociją. Kurie susipžinę su emocijų psichologija, jiems taip lengviau seksis atpažinti stresą. Stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, skatinantis išradingumą, veiklumą, netgi tobulėjimą ir kūrybiškumą. Tačiau užsitęsęs stresas gali paskatinti ligų atsiradimą (5).
Streso požymiai.
Fiziniai – širdies plakimas, padidėjęs kraujospūdis, kojų ir rankų šalimas, skrandžio spazmai, prakaitavimas, oro trūkumas, nuovargis. Kai jūsų protas suvokia stresinę situaciją, jis įspėja nugaros smegenų ir posmegeninės liaukos nervinius centrus. Simpatiniai ir parasimpatiniai nervai stimuliuoja jūsų organus , o posmegeninės liaukos duoda signalą antinkščiams gaminti adrenaliną. Psichiniai – nuotaikos svyravimas, sujaudinimas, prislėgtumas, sutrikimas, susirūpinimas, nerimas, įtampa, pablogėjusi atmintis, neviltis, žlugimo jausmas. Elgesio pakitimai – irzlumas, nekantrumas, pykčio protrūkiai, miego, apetito sutrikimai, padidintas kalbumas, dažnesnis rūkymas, alkoholio, vaistų vartojimas (4).
Psichologinės reakcijos į stresą, yra trejopos: emocinės, kognityvinės ir elgesio.
Psichologinės reakcijos pirmiausia reiškiasi per emocijas. Emociniame lygmenyje dominuoja neigiamos emocijos ir jausmai (baimė, pyktis). Kognityviniame lygmenyje formuojasi mintys apie žalos ar grèsmės galimas pasekmes ir galimybę jas kontroliuoti. Tuo pat metu gali pablogėti dėmesio koncentracija, kuri trukdys veiklą ir ypač susilpnins sprendimų priėmimo procesą. Elgesio lygmenyje stresas reiškiasi irstančiais tarpasmeniniais santykiais, alkoholizmu, narkomanija, bendruomenės gyvenime nusistovėjusių socialinių normų ignoravimu (5).
Pastaruoju metu išsivysčiusiose pasaulio šalyse imta aktyviai kovoti su streso rizikos veiksniais, stengiantis užkirsti kelią blogų įpročių plitimui. Juk sutiksite, kad šis kelias yra lengvesnis, negu bandyti pakeisti žmonių elgseną. Didžiausias dėmesys yra nukreiptas į žmonių ydas – rūkymą, alkoholio bei maisto nesaikingą vartojimą. Tuo tikslu daugelyje pasaulio šalių yra įvedami draudimai ypač jauniems žmonėms, kuriamos ir diegiamos sveikatos stiprinimo programos. Sveiką gyvenimo būdą propaguoja ir kai kurios organizacijos, kovojančios už švarią aplinką ir sveiką visuomenę (4). Pasirodo, lengviausiai kilęs stresas panaikinamas fizinėmis pastangomis. Šiais laikais tik nedaugelis žmonių bando įveikti stresą fizinių pastangų dėka. Dažniausiai ieško galimybių sėkmingai išspręsti stresines situacijas kitais būdais. Jeigu tai pasiseka padaryti be bėgimo ir kovos, tai galime kalbėti apie ,,eustresą“ arba pozityvųjį stresą, kuris siejamas su organizmui palankesnėmis reakcijomis. Fiziniai pratimai labai greitai mažina fizinius streso požymius dėl šių priežasčių: Raumenų tempimas, raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo kaita atliekant, pratimus atpalaiduoja įtempus raumenį Fizinio krūvio metu, t. y. suaktyvėjus medžiagų apykaitai, suvartojamas hormonų, cukraus ir riebalų rūgščių, patekusių į kraują perteklius. Fizinio krūvio metu organizme didėja endorfinų gamyba – kurie slopina stresinę reakciją ir sukelia ramią euforijos būseną. Žmogus išmoksta atsipalaidavimo būdų ir nesąmoningai juos panaudoja įvairių stresinių situacijų metu. Teigiamas mankštos poveikis ir atsipalaidavimas priklauso ir nuo asmens požiūrio į atliekamus pratimus. Jeigu manoma, kad fiziniai pratimai yra sunkus darbas, varžybos ir lenktyniavimas, tai tokia mankšta tik stiprina streso požymius. Fizinė veikla, visų pirma, turi būti maloni ir nesukelti papildomos įtampos. Ugdant sveikatą svarbu išmokti kontroliuoti stresą, keletas psichologinių patarimų, kurie gali padėti: iš anksto numatyti perspektyvą ir planuoti, kaip išvengti įtampos (streso);
kasdieną dalį laiko skirti atsipalaiduoti, klausyti muzikai, skaityti;
prieš miegą išvėdinti kambarį, išgerti šilto gėrimo;
reguliariai mankštintis, nevengti natūralaus fizinio nuovargio, nes tai padeda atsipalaiduoti (5).
Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visai išvengti, nes niekas negali mūsų apsaugoti nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos ir pavojų – toks jau yra gyvenimas. Tačiau streso neigiamų pasekmių sveikatai galima išvengti ar bent jau sumažinti padidinus savo atsparumą stresui. Nelengva yra pakeisti požiūrius ir įpročius, bet jei norite tapti atsparesni stresui ir išsaugoti sveikatą, būtina laikytis sveikos gyvensenos taisyklių.
NAUDOTA LITERATŪRA:
- Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius; 2013.
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius. Psichosocialiniai rizikos
veiksniai ir streso darbe vertinimo rekomendacijos; 2012. - Burba B., Sitnikovas O., Lankaitė D. 2014. Streso pasireiškimas, dažniausi stresą
sukeliantys veiksniai, distreso valdymas tarp Lietuvos apsaugos darbuotojų. Medicinos
teorija ir praktika. 20(2):14- 20 - Lekavičienė R., Vasiliauskaitė Z. Ir kt. 2007. Psichologija šiandien. Kauno technologijos
universitetas. Kaunas. - Ivaškienė V., Čepelionienė J. 2005. Studentų fizinis ugdymas ir saviugda. Kaunas.