Cukrinis diabetas – viena iš svarbiausių visuomenės bei sveikatos priežiūros problemų visame pasaulyje. Tai lėtinė ir gana greitai progresuojanti liga, sukelianti įvairių organų pažeidimus ir kitas komplikacijas (aklumas, inkstų pažeidimai, diabetinės neuropatijos, kraujagyslių ligos ir kita). Cukrinio diabeto ir komplikacijų atsiradimas lemia ne tik šalies ekonomiką, bet sąlygoja ir medicininių, socialinių problemų atsiradimą bei tampa iššūkiu visai sveikatos sistemai.
Cukrinis diabetas – tai liga, kuri trunka visą gyvenimą, todėl sergančiuosius diabetu būtina ne tik gydyti, bet ir nuolatos mokyti. Paciento mokymas turėtų būti neatsiejama dalis nuo nuolatinės ligos priežiūros. Pacientas turi gerai išmanyti savo ligą ir ją valdyti, nes tik tinkamai prižiūrint, valdant ligą galima tikėtis, kad pacientas turės mažiau komplikacijų.
Cukrinio diabeto tipai:
I tipo cukrinis diabetas – priklausomas nuo insulino. Dažniausiai 1 tipo diabetu serga vaikai ir paaugliai, kai kasos β ląstelės nepagamina reikiamo kiekio insulino ir gliukozės kiekis kraujyje padidėja. Dėl to, reikia insulino injekcijų kelis kartus per dieną bei kraujo gliukozės kiekio tyrimo. Galima teigti, kad gydymas insulinu jiems gyvybiškai būtinas. Priešingu atveju ligonis, sergantis 1 tipo diabetu ir nenaudojantis insulino, gali mirti. Iš visų diabetu sergančių žmonių 5 – 10% yra I tipo ligoniai. 1 tipo cukrinį diabetą gali sąlygoti autoimuniniai, genetiniai arba aplinkos rizikos veiksniai. Šiuo metu nėra žinomų 1 tipo cukrinio diabeto prevencijos būdų, kurie visiškai išgydytų cukrinį diabetą.
II tipo cukrinis diabetas – nėra priklausomas nuo insulino ir ši ligos forma yra dažnesnė ligonių tarpe. Juo serga 90 – 95 proc. visų sergančiųjų cukriniu diabetu. Dažniausiai ligos pradžia – atsiradęs atsparumas insulinui, kai ląstelės negali tinkamai panaudoti insulino, todėl didėja ir insulino poreikis. Dauguma žmonių, sergančių II tipo diabetu, yra nutukę. II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniais gali būti – vyresnis amžius, nutukimas, šeimoje sergantys cukriniu diabetu asmenys, sumažėjęs fizinis aktyvumas, buvęs gestacinis cukrinis diabetas, sutrikusi gliukozės apykaita ir kt.
Nėščiųjų CD – angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis įvairaus laipsnio hiperglikemija ir pirmą kartą nustatytas nėštumo metu. Nėščiųjų diabetas komplikuoja nėštumą ir neigiamai veikia vaisaus eigą ir raidą.
Priklausomai nuo cukrinio diabeto tipo skirtingai ir reiškiasi ligos simptomai. Norint laiku atpažinti cukrinį diabetą, svarbu žinoti šios ligos simptomus. I tipo cukrinio diabeto požymiai pradžioje paprastai yra staigūs ir netikėti.
I tipo diabetui būdingi šie simptomai, tokie kaip: padažnėjęs šlapinimasis, varginantis troškulys, burnos džiūvimas, kojų tirpimas, nuolatinis nuovargis, alkis, staigus svorio kritimas, blogėjantis regėjimas ir kt.
II tipo cukrinis diabetas paprastai juntamas ne iš karto, todėl jį sunkiau diagnozuoti. Simptomai yra tokie patys, kaip ir I tipo diabeto, tačiau ne tokie ryškūs ir staigūs, dėl to, žmonės, sergantys II tipo diabetu, neretai nekreipia dėmesio į ankstyvus ligos simptomus ir liga diagnozuojama per vėlai. Galima teigti, kad apie 50% žmonių, kuriems nustatoma II tipo diabetas, jau turi tam tikrų komplikacijų.
NAUDOTA LITERATŪRA:
- VL VITEA LITERA. Medicinos straipsniai, publikacijos ir knygos. Prieiga per internetą: ;
- Lietuvos diabeto asociacija. Nutukimas ir diabetas. Vilnius; 2008
- Norkus A., Baliutavičienė D., ir kt. Cukrinio diabeto diagnostika ir mitybos principai. Kaunas; 2007.
- Abraitis V., Arlauskienė A., Bagušytė L. ir kt. Metodika. Nėščiųjų diabetas; 2014.